Dauno sindromas, Edvardso sindromas ir Patau sindromas (Lithuanian)
atnaujinta 3 birželio 2026
Applies to England
Dauno sindromas, Edvardso sindromas ir Patau sindromas
Šiame trumpame filmuke paaiškinama sveikatos atrankinė patikra dėl Dauno sindromo, Edvardso sindromo ir Patau sindromo nėštumo metu.
Sveikatos atrankinÄ—s patikros tyrimo tikslas
Siekiant sužinoti, kokia tikimybė, kad kūdikis turi Dauno sindromą (trisomija 21 arba T21), Edvardso sindromą (trisomija 18 arba T18) arba Patau sindromą (trisomija 13 arba T13).
Sveikatos atrankinės patikros tyrimas yra jūsų pasirinkimas. Jūs neprivalote atlikti sveikatos atrankinės patikros tyrimo. Kai kurie žmonės nori sužinoti, ar jų kūdikis turi vieną iš sutrikimų, o kai kurie - ne. Sveikatos atrankinės patikros tyrimai nėra tobuli ir gali būti parodytas neteisingas rezultatas. Nėštumo metu tai bus jūsų asmeninis pasirinkimas.
Sveikatos atrankinės patikros apžvalga
Sveikatos atrankinės patikros procesas gali apimti keletą skirtingų tyrimų.
Pirmasis siūlomas patikros tyrimas bus arba kombinuotas, arba keturgubas testas. Tuomet jums gali būti pasiūlytas antrasis patikros testas. Jis vadinamas neinvaziniu priešgimdyminiu tyrimu. Po vieno iš šių atrankinių tyrimų jums gali būti pasiūlytas diagnostinis tyrimas. Jis patvirtins, ar jūsų kūdikis turi vieną iš šių sutrikimų.
Daugiau informacijos apie ,ÌýÌý¾±°ùÌý NacionalinÄ—s sveikatos priežiÅ«ros tarnybos tinklalapyje.
Apie šias ligas
MÅ«sų organizmo lÄ…stelÄ—se yra mažos struktÅ«ros, vadinamos chromosomomis. Jos padarytos iÅ¡ DNR (genetinÄ—s medžiagos). Å iose chromosomose yra genai, kurie nulemia mÅ«sų vystymÄ…si ir raidÄ…. Paprastai kiekvienoje lÄ…stelÄ—je yra 23 chromosomų poros. Spermoje ar kiauÅ¡inÄ—lyje gali įvykti pokyÄių, dÄ—l kurių kÅ«dikis gali turÄ—ti papildomÄ… chromosomÄ….
KÅ«dikius su Dauno, Edvardso ar Patau sindromais gali pagimdyti įvairaus amžiaus moterys, taÄiau tikimybÄ— pagimdyti kÅ«dikį, turintį vienÄ… iÅ¡ Å¡ių sutrikimų, didÄ—ja su motinos amžiumi.
Minėti sutrikimai atsiranda, nes kai kuriose ar visose organizmo ląstelėse yra papildoma chromosomos kopija. Papildomos chromosomos buvimas tik kai kuriose ląstelėse yra vadinamas mozaikine forma ir gali sukelti lengvesnį poveikį vaikui. Sveikatos atrankinės patikros metu negalima nustatyti, kokią formą ar negalią turės jūsų kūdikis.
Dauno sindromas (T21)
Dauno sindromas reiškia, kad kiekvienoje arba kai kuriose ląstelėse yra papildoma 21-os chromosomos kopija.
Dauno sindromÄ… turintis kÅ«dikis turÄ—s tam tikrÄ… mokymosi negaliÄ…. Tai reiÅ¡kia, kad jam bus sunkiau nei daugumai žmonių suprasti naujus dalykus ir juos iÅ¡mokti. Tokie vaikai gali bÅ«ti sunku bendrauti ir atlikti kai kurias kasdienes užduotis. Dauno sindromÄ… turintys žmonÄ—s turi iÅ¡skirtinius veido bruožus, taÄiau jie neatrodo vienodai.

Vaikas su Dauno sindromu
Daugelis vaikų su Dauno sindromu lanko bendrojo lavinimo mokyklas, taÄiau jiems reikia papildomos pagalbos.
Kai kurie sveikatos sutrikimai dažniau pasireiškia žmonėms su Dauno sindromu. Tai gali būti širdies ligos ir klausos ar regėjimo sutrikimai. Daugelis sveikatos sutrikimų galima pagydyti, bet deja, maždaug 5% kūdikių neišgyvena ilgiau nei vienerius metus.
Kūdikiams, neturintiems sunkių sveikatos sutrikimų, išgyvenimo tikimybė yra panaši kaip ir kitų vaikų, ir daugelis žmonių su Dauno sindromu gyvena iki 60 metų amžiaus ar ilgiau.
Žmonės su Dauno sindromu gali gyventi kokybišką gyvenimą ir daugelis jų teigia, kad jie mėgaujasi savo gyvenimu. Suteikiant pagalbą, vis daugiau žmonių su Dauno sindromu sugeba gauti darbus, sukurti santykius ir gyventi pusiau nepriklausomai sulaukę pilnametystės.
Edvardso (T18) ir Patau sindromai (T13)
Kūdikiai su Edvardso sindromu kiekvienoje arba kai kuriose ląstelėse turi papildomą 18-tos chromosomos kopiją. Kūdikiai su Patau sindromu kiekvienoje arba kai kuriose ląstelėse turi papildomą 13-tos chromosomos kopiją.
Deja, iÅ¡gyvenimo rodikliai yra maži ir iÅ¡ gyvų gimusių kÅ«dikių tik maždaug 13% su Edvardso sindromu ir 11% su Patau sindromu sulaukia savo pirmojo gimtadienio. Kai kurie kÅ«dikiai gali sulaukti pilnametystÄ—s, taÄiau tai retas atvejis.
Visi kūdikiai, gimę su Edvardso ir Patau sindromais, turės mokymosi negalią ir įvairių fizinių sutrikimų, kurie gali būti labai sunkios formos. Jie gali turėti širdies, kvėpavimo sistemos, inkstų ir virškinimo sistemos sutrikimų.
Maždaug pusė kūdikių su Patau sindromu taip pat turės kiškio lūpą ir gomurį. Kūdikiai su Edvardso ir Patau sindromu gims mažo svorio.
Nepaisant sunkumų, vaikai gali lėtai vystytis. Vyresniems vaikams, turintiems kurį nors iš šių sutrikimų, reikės lankyti specialią mokyklą.
Dauno sindromas pasireiškia 10 iš 10 000 kūdikių. Edvardso sindromas pasireiškia 3 iš 10 000 kūdikių. Patau sindromas pasireiškia 2 iš 10 000 kūdikių.
Sveikatos atrankinÄ—s patikros tyrimas
Jei nuspręsite atlikti bendrą tyrimą, tai apims:
-
kraujo tyrimas nuo 10 iki 14 nÄ—Å¡tumo savaiÄių
-
ultragarsinį skysÄio matavimÄ… už kÅ«dikio kaklo nuo 11 iki 14 nÄ—Å¡tumo savaitÄ—s – tai vadinama sprando permatomumu. Å i informacija pritaikoma jÅ«sų amžiui, kad galÄ—tumÄ—te sužinoti, ar jÅ«sų kÅ«dikis turÄ—s tokį sutrikimÄ….
Jei esate nÄ—Å¡Äia daugiau nei 14 savaiÄių, bendras tyrimas netinka. Vietoj Å¡io tyrimo jums bus pasiÅ«lytas:
- kraujo tyrimas, vadinamas keturgubu tyrimu, nuo 14 iki 20 nėštumo savaitės, kad būtų galima nustatyti Dauno sindromą (šis tyrimas nėra toks tikslus kaip bendras tyrimas)
- 20 savaiÄių tyrimas, kad bÅ«tų galima nustatyti Edvardso ir Patau sindromÄ…
Tyrimo saugumas
Sveikatos atrankinÄ—s patikros tyrimas nekenkia nei jums, nei kÅ«dikiui, taÄiau svarbu atidžiai apsvarstyti, ar norite atlikti šį tyrimÄ… ar ne.
Iš tyrimo rezultatų negalima pasakyti, ar jūsų kūdikis tikrai turi vieną iš minėtų sutrikimų. Tai gali suteikti informacijos, dėl kurios gali tekti priimti tolesnius sprendimus dėl nėštumo.
Atrankinė patikra yra jūsų pasirinkimas
Atrankinė patikra yra jūsų pasirinkimas. Jūs neprivalote atlikti atrankinio tyrimo. Kai kurie žmonės nori sužinoti, ar jų kūdikis turi vieną iš šių sutrikimų, o kai kurie – ne. Atrankinė patikra nėra tobula ir gali pateikti neteisingą rezultatą. Jis gali turėti įtakos asmeniniams pasirinkimams dėl nėštumo.
Galite nuspręsti:
- nedalyvauti atrankinÄ—je patikroje
- dalyvauti atrankinÄ—je patikroje dÄ—l Dauno sindromo, Edvardso sindromo ir Patau sindromo
- dalyvauti atrankinÄ—je patikroje tik dÄ—l Dauno sindromo
- dalyvauti atrankinÄ—je patikroje tik dÄ—l Edvardso sindromo ir Patau sindromo
Ši atrankinė patikra bus siūloma, jei laukiatės vieno kūdikio arba dvynukų.
Jei dvynių nėštumas nutrūko, akušerė arba gydytojas aptars su jumis galimus tyrimus.
Galimi sveikatos atrankinÄ—s patikros rezultatai
Atsižvelgdami į jūsų prašymą atliekant sveikatos atrankinės patikros tyrimą, pateiksime vieną arba abu rezultatus dėl:
- Dauno sindromo
- Edvardso ir Patau sindromo
MažesnÄ—s rizikos rezultatas reiÅ¡kia, kad jÅ«sų kÅ«dikis greiÄiausiai neturi nÄ— vieno iÅ¡ tiriamų sutrikimų, nors nedidelÄ— tikimybÄ— vis dar iÅ¡lieka. Dauguma sveikatos atrankinÄ—s patikros tyrimo rezultatų rodo mažesnÄ™ tikimybÄ™.
Nors rezultatas rodo didesnÄ™ rizikÄ…, dauguma moterų pagimdo sveikus kÅ«dikius, neturinÄius nÄ— vieno iÅ¡ tiriamų sutrikimų. Kai kurių moterų rezultatai parodys didesnÄ™ vieno iÅ¡ sutrikimų rizikÄ…, taÄiau kÅ«dikis turÄ—s kitokį sutrikimÄ…. Pavyzdžiui, jei jÅ«sų rezultatai rodo didesnÄ™ Dauno sindromo rizikÄ…, gali bÅ«ti, kad kÅ«dikis gims su Patau sindromu. Apskritai, maždaug 3 iÅ¡ 100 atrankinių tyrimų rezultatų parodo didesnÄ™ rizikÄ….
KiekvienÄ… rezultatÄ… pateiksime kaip tikimybÄ™, pavyzdžiui, jÅ«sų kÅ«dikis turi „1 iÅ¡ 150“ gimti su Dauno sindromu. Kuo didesnis antrasis skaiÄius (pvz., 150), tuo mažesnÄ— tikimybÄ—, kad jÅ«sų kÅ«dikis gims su tokiu sutrikimu. Taigi, „1 iÅ¡ 200“ yra mažesnÄ— tikimybÄ— nei „1 iÅ¡ 100“.
„Mažesnės tikimybės“ rezultatas yra 1 iš 151 arba daugiau, pavyzdžiui, 1 iš 300.
Rezultatas „didesnė tikimybė“ reiškia 1 atvejį iš 150 (pavyzdžiui, 1 atvejį iš 100).
NorÄ—dami suprasti, kÄ… reiÅ¡kia, pavyzdžiui, „1 iÅ¡ 300“, įsivaizduokite 300 moterų. Viena iÅ¡ tokių moterų bus nÄ—Å¡Äia ir jos kÅ«dikis gims su minÄ—tu sutrikimu.
Tyrimo neatlikimas
Jei nuspręsite neatlikti šių sutrikimų atrankinio tyrimo, tolesnė jūsų nėštumo priežiūra bus tęsiama kaip suplanuota.
Nėštumo metu atliekant ultragarsinį tyrimą gali būti aptikti kūdikio fiziniai pakitimai, kurie gali būti susiję su šiais sindromais. Jums visada bus pasakyta, jei tyrimo metu bus aptikta kažkas neįprasta.
Rezultatų gavimas
Jei atrankinio tyrimo rezultatai rodo mažesnę riziką, apie tai jums bus pranešta per 2 savaites nuo tyrimo atlikimo dienos. Jei atrankinio tyrimo rezultatai rodo didesnę riziką, apie tai jums bus pranešta per savaitę nuo tyrimo atlikimo dienos. Jums bus pasiūlytas vizitas, kad būtų aptarti:
- tyrimo rezultatai ir ką jie reiškia
- sutrikimas, kurį gali turėti jūsų kūdikis
- jūsų pasirinkimai
Tolimesni tyrimai
Jei tyrimo rezultatas rodo mažesnę riziką, papildomas tyrimas nebus pasiūlytas. Jei tyrimo rezultatas rodo didesnę riziką, jums bus pasiūlyta:
- neatlikti papildomų tyrimų
- atlikti antrąjį atrankinį tyrimą (vadinamą NIPT), siekiant gauti tikslesnį atrankinio tyrimo rezultatą ir tik tada nuspręsti, ar reikia atlikti diagnostinį tyrimą
- atlikti diagnostinį tyrimą
Jei atlikus pirmąjį atrankinį tyrimą bus gautas labai didelės tikimybės rezultatas (nuo 1 iš 2 iki 1 iš 10), turėsite nuodugniai aptarti visus galimus variantus su sveikatos priežiūros specialistu. Taip yra todėl, nes NIPT rezultatas nėra toks tikslus, kai gaunamas labai didelės tikimybės rezultatas dėl Edvardso sindromo arba Patau sindromo.
Jūsų sprendimas bus gerbiamas ir sveikatos priežiūros specialistai jums padės. Jei manote, kad jūsų sprendimas nėra gerbiamas, pasakykite. Informaciją taip pat galima gauti iš paramos organizacijų.
Nepriklausomai nuo sveikatos atrankinės patikros ar diagnostinių tyrimų rezultatų, jums bus suteikta parama ir priežiūra, kad galėtumėte nuspręsti, ką norite daryti toliau.
Antrasis sveikatos atrankinÄ—s patikros tyrimas (NIPT)
Jums gali būti pasiūlytas antrasis patikros testas – NIPT, kuris atliekamas iš kraujo mėginio.
NIPT yra tikslesnis nei bendras ar keturgubas tyrimas, taÄiau laukiantis dvynių jis nÄ—ra labai tikslus. Å iuo tyrimu matuojamas DNR (genetinÄ— medžiaga) kraujyje. Dalis DNR bus paimta iÅ¡ kÅ«dikio placentos. Jei DNR yra daugiau, nei tikÄ—tasi iÅ¡ 21, 18 ar 13 chromosomų, tai gali reikÅ¡ti, kad jÅ«sų kÅ«dikis turi Dauno, Edvardo ar Patau sindromÄ….
Šis tyrimas, kaip ir visi sveikatos atrankinės patikros tyrimai, nepateikia aiškaus atsakymo. NIPT nekenkia jūsų kūdikiui. Dauguma moterų rezultatus gaus per 2 savaites.
Dauguma gaus mažesnės tikimybės rezultatus, o tai reiškia, kad yra maža tikimybės susilaukti kūdikio su minėtu sutrikimu. Jums nebus siūlomas diagnostinis tyrimas.
Jei NIPT rezultatas rodo didesnę tikimybę, tada jūsų kūdikio turi didelę tikimybę turėti minėtą sutrikimą. Jums tada bus pasiūlytas diagnostinis tyrimas ir galėsite nuspręsti, ar norite atlikti tolimesnį tyrimą, ar ne.
Labai retais atvejais NIPT gali neparodyti jokių rezultatų. Tada galite pasirinkti kitą NIPT ar diagnostinį tyrimą arba neatlikti jokio tyrimo.
Jūsų NIPT tyrimo mėginys laboratorijoje gali būti saugomas 5 metus. Tai daroma kokybės ir tyrimų tikslais. Jei nenorite, kad jūsų mėginys būtų saugomas, apie tai pasakykite savo sveikatos priežiūros specialistui.
Diagnostinis tyrimas (CVSÂ arba amniocentezÄ—)
Diagnostiniai tyrimai pateikia aiÅ¡kų atsakymÄ…. Å iuo tyrimu tiriamos jÅ«sų kÅ«dikį supanÄios placentos ar skysÄio lÄ…steles.
Retos reizes diagnostiskie testi var palÄ«dzÄ“t atklÄt citus stÄvokļus, nevis Dauna sindromu, Edvardsa sindromu vai Patau sindromu.
1 iš 200 moterų (0,5%), kuriai bus atliktas diagnostinis tyrimas, gali patirti persileidimą. Tai jūsų sprendimas, ar norėsite atlikti diagnostinį tyrimą.
Diagnostiniai tyrimai yra 2 rūšių: chorioninių gaurelių mėginiys (angl. CVS) ir amniocentezė.
CVS (horioninių gaurelių mėginys)
Jis paprastai atliekamas nuo 11 iki 14 nÄ—Å¡tumo savaitÄ—s, bet ne vÄ—liau. Naudojant plonÄ… adatÄ…, kuri paprastai įvedama per pilvo sienÄ…, paimamas nedidelis placentos audinio mÄ—ginys. Tada placentoje esanÄios lÄ…stelÄ—s iÅ¡tiriamos, siekiant nustatyti, ar kÅ«dikis turi kurį nors iÅ¡ tiriamų sutrikimų.
´¡³¾²Ô¾±´Ç³¦±ð²Ô³Ù±ð³úÄ—
Ji dažniausiai atliekama po 15 nÄ—Å¡tumo savaitÄ—s. Per motinos pilvÄ… į gimdÄ… įvedama plona adata ir paimamas mažas kÅ«dikį supanÄio skysÄio mÄ—ginys. Å iame skystyje yra kÅ«dikio lÄ…stelių, kurias galima iÅ¡tirti, siekiant nustatyti, ar kÅ«dikis turi kurį nors iÅ¡ tiriamų sutrikimų.
Diagnostinio tyrimo rezultatai
Atlikus diagnostinį testą, kai kurios moterys sužinos, kad jų kūdikis turi Dauno, Edvardo ar Patau sindromą. Jos gali nuspręsti nėštumą tęsti arba netęsti nėštumo ir jį nutraukti.
Jei turėsite priimti sprendimą, sveikatos priežiūros specialistai padės jums ir suteiks daugiau informacijos apie šiuos sutrikimus, kad galėtumėte apsispręsti
Informaciją taip pat galima gauti iš paramos organizacijų.
[Daugiau informacijos ir paramos organizacijų kontaktus] rasite(https://www.nhs.uk/conditions/pregnancy-and-baby/screening-amniocentesis-downs-syndrome/) Nacionalinės sveikatos priežiūros tarnybos tinklalapyje.
Apie šį informacinį lankstinuką
DÄ—kojame Dauno sindromo asociacijai už leidimÄ… panaudoti virÅ¡uje esanÄiÄ… nuotraukÄ….